- knaibinėti
- knaibinė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. DŽ iter. dem. knaibyti 1. 2. refl. knibinėtis, raustis. | prk.: Šunys jį gali žinoti, tą kolegą! – ėmė knaibinėtis savo abejonėse Navikas rš. \ knaibinėti; nuknaibinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
knaibinėti
Look at other dictionaries:
nuknaibinėti — iter. dem. nuknaibyti: Nuknaibinėjau radastų visus lapus Mrs. knaibinėti; nuknaibinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
